Išprotėjome

Gal ir išprotėjome Kas turi teisę nuspręst O gal mes išbadėjome Ir atėjo laikas užkąst Mes per ilgai buvome taikūs Buvom nuobodūs To jau užteks Kol jūs savo lūpom pylėte nuodus Galiausiai apnuodijot patys save Stovi eilė norinčių mus nuteist Mus pakeist Nieko nebus Atėjome tam, kad nebetylėtume Ir jūs negalit nieko pakeist Stovi eilė norinčių mus nuteist Mus pakeist Nieko nebus Atėjome tam, kad nebetylėtume Ir jūs negalit nieko pakeist Ar vedate pokalbį su savo sąžine Ar laikot ją įkaitu ir liepiat tylėt Ar jaučiatės taip lyg būtumėt pranašu Norisi daug ir garsiai kalbėt Ar mokat suklusti, pasverti, suklysti Suprantat kada geriau patylėt Ar kalbate tiesą ir žinot, kad jos Niekam nereikia įrodinėt Stovi eilė norinčių mus nuteist Mus pakeist Nieko nebus Atėjome tam, kad nebetylėtume Ir jūs negalit nieko pakeist Stovi eilė norinčių mus nuteist Mus pakeist Nieko nebus Atėjome tam, kad nebetylėtume Ir jūs negalit nieko pakeist Stovi eilė norinčių mus nuteist Mus pakeist Nieko nebus Atėjome tam, kad nebetylėtume Ir jūs negalit nieko pakeist Stovi eilė norinčių mus nuteist Mus pakeist Nieko nebus Atėjome tam, kad nebetylėtume Ir jūs negalit nieko pakeist